Nauja fazė sudaroma iš cheminių junginių, kurie susidaro vykstant chemosorbcinėms reakcijoms ant kietų dalelių paviršiaus arba lydinyje. Pradžioje atsiranda reakcijų mikroužuomaz-gos, paskui atsiranda vykstančių reakcijų centrai. Tikrasis cheminės reakcijos greitis (v):
v = ±dC/dx, (1.2)
čia C — koncentracija; t - laikas.
Cheminių reakcijų greitis didėja kylant temperatūrai:
ink = A/T + B, (1.3)
čia A ir B - pastovūs individualūs nurodytos reakcijos dydžiai; T -absoliuti temperatūra, Kelvinais; k - reakcijos greičio konstanta. Dydis A proporcingas aktyvacijos energijai:
A = EI R, ' (1.4)
čia E - aktyvacijos energija (perteklinis energijos kiekis, kurį turi molekulė tuo momentu, kai susiduria su kita molekule, sudarydama junginD-
Iš lygties aišku, kad reakcijos greičio konstanta k keičiasi keičiantis temperatūrai stipriau tose reakcijose, kurios yra padidintos aktyvacijos energijos. Esant nedidelei aktyvacijos energijai, reakcijos greitis, keičiantis temperatūrai, keičiasi mažai. Tam, kad būtų padidinta reaguojančių molekulių energija, molekulėms aktyvuoti naudojami skirtingi metodai: atomų svyravimo energijos didinimo molekulėje; elektronų judėjimo energijos atome didinimas (pavyzdžiui, nutraukiant kovalcntines jungtis), aktyvinant molekules elektros iškrova, veikiant ultragarsu, rentgeno arba gamaspinduliais. Pagal Vangofo taisyklę, pakėlus temperatūrą 10 °C, reakcijos greitis padidėja 2-4 kartus. Reakcijos greitis priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo reaguojančių medžiagų koncentracijos.
Tačiau gamyboje technologinis procesas greitinamas ne vien didinant reaguojančių medžiagų koncentraciją ar temperatūrą. Didesnis efektas gali būti pasiekiamas reakcijos katalizatoriais.
Kietėjimas - sudėtingas procesas, kurio metu medžiaga pereina Iš skystos (klampiai plastiškos) būsenos į kietą. Be degimo gaunamuose konglomeratuose rišamoji dalis pradeda kietėti jau permaišo-ma, kai atsiranda molekulių asociacijos ar cheminiai junginiai. Pagrindinis kietėjimas vyksta specialaus apdirbimo stadijoje. Degimo bildu gaunamuose konglomeratuose kietėjimo laikas trumpesnis, kietėjamą ataušinimo momentu, tačiau ir čia atskiri struktūriniai Dlementai ir cheminiai junginiai susidaro dar lydymo metu, o paskui pereina į kietą būseną.
Kiekviena neorganinių ar organinių rišamųjų medžiagų rūšis kietėja veikiant specifiniams veiksniams. Visos rišamosios medžiagos kietėja veikiant daugybei įvairių veiksnių, tai leidžia valdyti kietėjimo ir bendrą struktūros susidarymo procesus. Susiformavusį kietąjį kūną apibūdina struktūros stabilumas ir fiksuotos jame viena nuo kilos gana mažais atstumais dalelės. Daugiau panašių straipsnių rasite mūsų bloge http://perkraustymopaslaugosvilniuje.wordpress.com.
v = ±dC/dx, (1.2)
čia C — koncentracija; t - laikas.
Cheminių reakcijų greitis didėja kylant temperatūrai:
ink = A/T + B, (1.3)
čia A ir B - pastovūs individualūs nurodytos reakcijos dydžiai; T -absoliuti temperatūra, Kelvinais; k - reakcijos greičio konstanta. Dydis A proporcingas aktyvacijos energijai:
A = EI R, ' (1.4)
čia E - aktyvacijos energija (perteklinis energijos kiekis, kurį turi molekulė tuo momentu, kai susiduria su kita molekule, sudarydama junginD-
Iš lygties aišku, kad reakcijos greičio konstanta k keičiasi keičiantis temperatūrai stipriau tose reakcijose, kurios yra padidintos aktyvacijos energijos. Esant nedidelei aktyvacijos energijai, reakcijos greitis, keičiantis temperatūrai, keičiasi mažai. Tam, kad būtų padidinta reaguojančių molekulių energija, molekulėms aktyvuoti naudojami skirtingi metodai: atomų svyravimo energijos didinimo molekulėje; elektronų judėjimo energijos atome didinimas (pavyzdžiui, nutraukiant kovalcntines jungtis), aktyvinant molekules elektros iškrova, veikiant ultragarsu, rentgeno arba gamaspinduliais. Pagal Vangofo taisyklę, pakėlus temperatūrą 10 °C, reakcijos greitis padidėja 2-4 kartus. Reakcijos greitis priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo reaguojančių medžiagų koncentracijos.
Tačiau gamyboje technologinis procesas greitinamas ne vien didinant reaguojančių medžiagų koncentraciją ar temperatūrą. Didesnis efektas gali būti pasiekiamas reakcijos katalizatoriais.
Kietėjimas - sudėtingas procesas, kurio metu medžiaga pereina Iš skystos (klampiai plastiškos) būsenos į kietą. Be degimo gaunamuose konglomeratuose rišamoji dalis pradeda kietėti jau permaišo-ma, kai atsiranda molekulių asociacijos ar cheminiai junginiai. Pagrindinis kietėjimas vyksta specialaus apdirbimo stadijoje. Degimo bildu gaunamuose konglomeratuose kietėjimo laikas trumpesnis, kietėjamą ataušinimo momentu, tačiau ir čia atskiri struktūriniai Dlementai ir cheminiai junginiai susidaro dar lydymo metu, o paskui pereina į kietą būseną.
Kiekviena neorganinių ar organinių rišamųjų medžiagų rūšis kietėja veikiant specifiniams veiksniams. Visos rišamosios medžiagos kietėja veikiant daugybei įvairių veiksnių, tai leidžia valdyti kietėjimo ir bendrą struktūros susidarymo procesus. Susiformavusį kietąjį kūną apibūdina struktūros stabilumas ir fiksuotos jame viena nuo kilos gana mažais atstumais dalelės. Daugiau panašių straipsnių rasite mūsų bloge http://perkraustymopaslaugosvilniuje.wordpress.com.